BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 sollanz

XXL dydžio gyvenimas

Greitai ji gyvens įjungusi aukščiausią pavarą”, jos gyvenimas bus XXL dydžio.

G. Lerroy „Alabama Song”

Man dažniausiai norisi dalykų kurių pati negaliu pasiekti, nes manyje nedaug ugnies. Degesių kvapo nesijaučia ir šalta būna visada. Užtat mane šildo draugai, kurie paskolina man degtukų, kad užkurčiau savo širdį. Trapūs mano draugai, kaip plaštakų sparneliai. Aš bandau prisiliesti prie jų sparnų, o jie čikšt ir subyra, arba išskrenda kažkur toli toli, neribotam laikui, kas tie 5 mėnesiai, neapibrėžtumas.

Kol mano draugė raganiukė neišskrido, man verkti norisi naktimis, nes jausmas lyg tuoj kažkas nutrūks, tamsa suvalgys ją. Mes su ja matomės dažnai, išsiviešpatavome kartą coffee inn’e, kur mūsų pokalbių klausėsi vyrukas su rašiklių rankoje, matyt vakarinis įkvėpimas. Aš irgi mėgstu galvoti apie tai, kaip aš važiuoju į miestą kavos ir skaitymo, rašymo, kad pabūnu viena, sutvarkau minčių stalčių ir ramiai važiuoju namo, laiminga. Mes su ja bandome apsipirkti, pavalgyti skaniai, pasisotinti juoku, šypsenomis. Keliaujame į Trakus, įamžinti prisiminimus, gerą nuotaiką. Nesvarbu, kad sninga į fotoobjektyvą, nesvarbu, kai sniegas pučia į akis, stengiesi vistiek žiūrėti, pozuoti, šypsotis, taip pat nereikšmingos yra sušąlusios galūnės ir šaltis. Po to nueiname kikendamos į prancūzišką restoraną, kur nėra latte, tada dūmiame valgyti picos ir gerti kavą į artimiausią kavinę, kur pica yra nepaprastai gardi, o už lango nesimato horizonto… Vėliau tą pačią dieną vėlai vėlai nueiname su Che Guevara susitikti, patogiai įsitaisusios ant sofos vos neužmiegame, o po vynelio linksmai linguojant traukiame namo. Kai tęsiame savo filmų tradiciją ketvirtadieniais, su Gainsbourgu šįkart. Filmas man paliko įspūdį, jis toks žavingas, niekadėjas, bet smagus, gražus… Tąvakar buvau sklidina juoko ir geros nuotaikos, paišdykavome su drauge ir paskutinįkart ten buvome dviese.

Kitądien irgi buvo juoko, nes išleistuvės jos buvo, Vinchenso rėkė, klegesio buvo pilnas, bet visų veidai gražūs, visi jauni ir gyvybingi. Nuėjome toliau pas „Chanel”, kur repo vakarėlis, daug naujų žmonių, o vėliau ir pažįstamų, pamečiau galvą šokyje, sužinojau naujų dalykų ir lygtais smagu buvo, kai dingo elektra. Žmonės nesiskirstė, jie bandė palaikyti barą ir dainavo, šnekėjosi romantiškoje prieblandoje ir rodos niekam nerūpėjo, kad yra tamsa, raganėjimas gi vyko. O man važiuojant namo, buvo malonu prisiminti savo draugę, linksmą, gyvybingą, pilną ugnies ir trapumo irgi. Ką aš be jos? Pripratau prie jos būdo, pamilau draugę ir jos raganiūkštį katiną, sunku įsivaizduoti studentavimą be jos, be moteros brangios.

Reikės ruošti planą B, kaip išgyventi visuomenėje be savo draugų, kurie palieka, pamiršta ir netūjina.

Aš pati pradėsiu visus tūjinti, globoti, myluoti ir kutenti, kad šilta būtų nuo prisilietimų, žodžių ir šypsenų, geros dienos bus, su meile. Bus ir geri prisiminimai, ir vėlūs pašnekėsiai su drauge per ekrano langą, įsivaizduosiu vokietę savyje ir mokysiuos vokiečių kalbos. Dėl Jos.

V

Patiko (3)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą