BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 sollanz

Vyras Adrenalinas

Neliūdėk liūte, neliūdėk.

J.is

Man atrodo, jog jei žmonės vieni kitus maloniai stebina, jų produktyvumas visuose srityse ir ne tik, padidėja, suaktyvėja. Svarbiausia jie gauna adrenalino, kuris stimuliuoja organizmą ir išskiria laimės hormonų, bent jau vieną tokį penktadienį buvau laiminga.

Truputį būna liūdna, kai žmogus, su kuriuo patinka leisti laisvalaikį, artimai bendrauti ir šiaip išdykauti, kartais gyvena kitame mieste, kuris kaip tyčia yra 261 km atstumu. Šis tolimas berniukas išvažiuoja namo, dirba ten išsijuosęs, nes turi didelių projektų, didelių planų, dideles dirbtuves, o aš tyliai tykau pasimatyti. Ir šįkart palydėjau berniuką prie blondinės, vežiančios jį namo ir atsisveikinome visai savaitei ir plus keletai dienų. Kas dieną mes vienas kito teiraujamės darbų procesų, nuotaikos ir miego. Apkalbame savo nusisekusius ir atliktus/arba ne veiksmus, planus, dienotvarkę. Jis pasakė, kad jam kojas nutirpo po pokalbio su ralio organizatoriais (mat turėjo gauti šiokį tokį pasiūlymą) ir aš nerimavau, kaip jis galės darbuotis kai kojas skauda, o vėliau pasirodė, jog tai yra tam tikras posakis, prilygstantis - apsalau. Vis turiu jį kamantinėti, kada mielas draugas atvažiuos į Vilnių, kad galėčiau susiplanuoti susitikimus, pasivaikščiojimus ir visą kitą. Šį kartą žinojau, jog atkeliaus jis tik sekmadienį, o tą dieną buvo penktadienis, kai į klausimą kaip mes suderinsime savo pasimatymą, jei man reikia susitikti su drauge, nueiti į koncertą su bičiuliu, o berniukas atvažiuos tik porai dienų, jis atsakė, kad sugalvosime. Taip pat, tą pačią dieną jis man sugalvojo užduotį - po darbo nueiti į elektronikos parduotuvę ir atsiimti vieną daiktą, kurį jis nusipirko per Internetą. Darbe klausinėjau, kaip jam sekasi dirbti dirbtuvėse, o jis sakė, jog jam niekada nebuvo taip malonu dirbti, nes vis norėjau jam ūpą pakelti (rašydama karts nuo karto smagias žinutes), žinant koks sunkus būna jo darbas. Įsivaizdavau tądien kaip jis ką nors meistruoja ir nori valgyti, o po darbo nuėjau į universalinę parduotuvę pasiimti tą jo žaisliuką. Paklausiau jo, ką reikėtų sakyti, norint atsiimti pirktą Internetu daiktą, jis tylėjo, nuėjau tada į šalią esančią žvejybos parduotuvę (dėl Victorinox peiliukų) ir man bekalbant su konsultantu, draugas sumanė pagaliau paskambinti ir paaiškinti kaip ir kas. Iškąrt manęs paklausė kur esu, o aš, gėdingai žiūrėdama į grindis (nes gi nereikėjo eiti į žvejybos kampelį), ištariau, kad jau esu šalia elektronikos parduotuvės, tada natūraliai pakeliau galvą, pažiūrėjau į tolį, į berniuką raudonu medvilniniu sportiniu nertiniu ir įkvėpiau adrenalino, nes ten ėjo jis! Berniukas, turintis būti savo miestelyje, 261 km atstumu, o jis yra čia, ranka pasiekiamas.

Jis mane taip maloniai nustebino, jog kelias minutes netikėjau tuo, kad kalbu su juo gyvai, nes gi neseniai dar pasakojo apie atvykimą sekmadienį, apie darbą ir malonius pojūčius. Jis jau prieš dieną buvo atvažiavęs į Vilnių, tik vėlai vakare ir negaliu patikėti, kad saugojo savo staigmeną taip tyliai ir sumaniai. Įdomu kaip jis užmigo dieną prieš slaptą pasimatymą, aš jo vietoje kalbėčiaus su mėnuliu, žvaigždėmis ir naktiniais draugais, nes tas malonus jausmas, kai kažką ruoši netikėto, labai jau užgniaužia kvapą. Nors iš pradžių buvo sunku prakalbėti iš laimės, netikėtumo, vėliau buvo taip miela ir linksma abiems, pagautiems tos laimės. Todėl nebuvo gėda išdykauti lyg vaikams, žiūrint praeiviams, nors, nebūna gėda niekada, mums kartu smagu visada!

(O taip! Buvau Kaune, The Prodigy koncerte, buvau visokiausiose vietose, bet svarbiausia kur būsiu: kelionės, naujos vietos (Vokietija) ir įkvėpimai, o taip pat daug neaplankytų vietoviųųų uh!)

V

Patiko (2)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą