BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 sollanz

Raudonos lūpos

NORMAL GETS YOU NOWHERE

X

O sveika, išsiilgtoji erdvė. Ar kas liūliavo mane visą beveik mėnesį? Ar būta dalykų, kurie padaro mergaites laimingas?

Viskas yra įdomu, kol pati esi įdomi, kol judi ir atidarai visus įmanomus įėjimus, kad galima būtų diferincjuotis, kiekvienąkart būti ypatinga. Lyg ir galvoju teisingai, bet fiziškai esu kažkur kitur, atskirai nuo savo minčių. Bet kažką pavyko įgyvendinti, pamatyti ir pajausti.

Jaučiau globą, kuri nusėdo ant mano pečių ir šnabždė, jog esu toji geriausioji. Manimi rūpinosi, taip, kaip rūpinasi vyras savo moterimi, tad jaučiau pareigą, jaučiu iki dabar, kad turiu būti geriausioji.

Atskrido dvi mieliausios draugės, viena iš Vokietijos, kita iš Anglijos. Su Dovile, iš Vokietijos, pasimatėme dukąrt. Mūsų pasimatymas buvo Meat Lovers Pub‘e, gavau lauktuvių Bremeno muzikantų sagę, kurią prisižadėjau nešioti visur ir visada, deja darbe pamečiau jos dalį, reikės prašyti tėčio, kad rastų man tą dalyką, kuris sagę uždaro. Vėliau reikėjo prisiminti seną filmų žiūrėjimo tradiciją, pamėgtame knygyne, su Funny Face filmu, kuriame vaidino Audrey Hepburn. Aš jau žiūrėjau tą filmą ir jaučiausi, lyg žiūrėčiau kaip pirmąkart, toks fancy, funny ir fainas miuziklas, išgėrėme kakavos, suvalgiau pyrago ir pašnekėjome gerai gražiai iki kito pasimatymo. Kitas pasimatymas irgi su filmu buvo, su Delicacy - Subtilumas, su Audrey Toutou. Malonus filmas, toks prancūziškai subtilus, stilingas ir romantiškas. Prancūziškas vakaras tęsėsi ir nukeliavome į Cafe de Paris, kur man patiko, nes jie atrestauravo erdvę ir taip malonu sėdėti tarp burbuliuojančių žmonių, burbuliuojančių prancūziškai! Valgiau irgi prancūziškai, Crème brûlée pirmąkart ir patiko, toks švelnus kremas su ta skaniąja plutele ant viršaus. Paburbuliavome ir mes su drauge, iki kito karto, kai aš pas ją apsilankysiu, tikiuosi.

Su dar kita mano drauge, Iva - Eva irgi pasirodėme Meat Lovers Pub‘e, valgėme burgerius, kurie ten yra giriami, vėliau nuėjome į Tappo D’oro, vėl pliurpti, gerti kavą (aš) ir vyną su džiovintus pomdorus (ji) ir vakarą užbaigti rožiniai, eiti pieno kokteilių į Pink Milk Shake ir pliaupiant lietui vaikščioti siurbčiuoti ir dalintis žodžiais. Vėliau kažkurią dieną susitikti Jaltoje, valgant labai skanų patiekalą: Cordeu Blue? ir bendrauti su kate, kuri vis prašo kokio nors netyčia nereikalingo kąsnelio, kuri stebi ant lentynos atsisėdus. Jaltoje buvau pirmą kartą, bet patiko man tas atsainus kaimiškas restorano įvaizdis, tik meniu per mažas, nieko, norėsiu grįžti ten vėl. Dar spėjau savo draugę nuvesti drabužių, kur ji įsigyjo tokias kelnes, apie kurias ir svajojo, sakė už tai man sukurs dainą, o aš jos pasiilgsiu, nebent pamatysiu ją gegužę, na arba jau vasarą…

Pavasario svarbiausia gatvė yra Užupio, na visa gyvenamoji vieta, nes tada maloniausia yra jausti kiekvieną namo sieną, liestis prie tiltų atbrailų, fotografuoti viską ir visus, nes šilta, nes laiminga. Pridaryti nuotraukų visokiausių, paišdykauti, pasijuokti ir keliauti toliau nuo viešumos. Arba kažkurią dieną pasimatyti su draugu dukąrt, kai pirma dienos pusė nepavyksta su kebabais, bet šiaip pavyksta, o vėliau po vokiečių kalbos kursų staigmena - jis laukia manęs prie pastato, kai to visiškai nesitikiu ir veda ledų. O aš, mėsaėdė dar ir mėsainio užsinoriu.

Dar ir su Brigita prie picos ir salotų aptariu visą 3-jų mėnesių gyvenimą, naujienas, pokyčius, žmones… Einame pasivaikščioti baltu tiltu, kuris atšilus orams yra labai nuvaikščiojamas. Nuvaikščiojamas net ir per lietų, per smarkią liūtį, kai su draugu einame besijuokiantys, besigrožėdami gamta, grėsmingą. O vėliau šiltai namuose, geriant kavą su pavogtų iš kambarioko kondesuotu pienu, labai miela.

Su Beata mes irgi susitikome, gavau dovaną gimtadienio progą, nesvarbu, kad jis buvo prieš 3 mėnesius, ji įdėjo į tą dovaną tiek darbo, dienų, jėgų, kad neįtikėtina, žaviuosi ja! Mes vaikščiojome daug visur ir kalbėjomės apie žmogaus asmenybę, tada palydėjau ją iki stotelės ir laukė manęs draugas, su kuriuo važiavome į stotį, valgyti mėsainių ir kitas nesąmones. Apsirengus aš buvai truputį ne pagal miestą, todėl stotyje jaučiausi nesaugiai, buvo keista.

Antradienį buvau su Simona spektaklyje TIK KŪDIKIAI GIMSTA DORI, New York teatro klube. Smagus dviejų žmonių spektaklis, Dievo ir įtakingo žmogaus pokalbiai, politika, verslas ir meilužiavimas (meilužių apturėjimas - mano naujadaras). Smagu buvo, net ir aplinka tokia užsienietiška, nes žiūrovai sėdi prie staliukų ir mėgaujasi spektakliu gerdami karštą vyną (mes), tik padavėjos trugdo žiūrėti, vis šmėžuoja prieš akis. Noriu vėl į kokį įdomų spektaklį, einame.

Trečiadienio diena visai nenusisekus, tokia apgailėtina, kad negalėjau patikėti tuo… Nors su Sima padarėme fotosesiją veidrodžių karalystėje, iš FIDI (fizikų dienos) šventės projektų, klaidžiojome erdvėje, kur vien veidrodžiai, buvo smalsu ir smagu, dar ir aptrūšiasiame vagonėlyje pabūvome, pavalgėme skaniai koldūnų su sūriu ir padažu iš mūsų universitetinės valgyklos.

Su Gedu susitikome, apkalbėjome visas tamsias temas, jautrumą ir šiaip įdomius dalykus, o aš vis ieškau charizmatiškų batų, kolkas juos randu ant kitų moterų, apmaudu. Nieko, bus ir mano eilė, aš taip visko nepaliksiu, apsilankysiu visur, kur tik įmanoma ir rasiu savo batus, savo sukneles ir savo kelnes, va.

Aš rėksiu iš laimės, kai turėsiu dviratį, kuris tuoj tuoj bus prie manęs, rėksiu iš laimės dėl žmonių, kurie šalia, dėl oro gražaus ir visokiausių nesąmonių, kurias galima daryti esant jaunai, ištroškusiai linksmybių, geros nuotaikos ir beatodairiškumo, av, vyriškumo…

Tomas man pasakė: tau reikia nuvaryt į paryžių ir ten pasivaident su savo ryškiom lūpom! Aš su juo sutinku, tik, kad tas Paryžius jau taip nuvalkiotas, man geriau čia, Vilniuje maivytis, kur nėra taip gausų stilingų žmonių, ką jau kalbėti apie Londoną, kaip Gedas pasakė, nebūtų įdomu Londone rengtis ryškiai, kitaip ir įdomiai, atrodyti labai kitaip, nes ten praktiškai visi taip atrodo, kas kito čia, mano mieste, trūksta ugnelės, įžiebiame raudonas lūpas?

V

Patiko (1)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą