BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 sollanz

Mama sako: bastūne

Oh baby. It’s a wild world.

X

Ruduo man kaip Naujieji metai, kai bandai keisti savo gyvenimą, bandai išpudruoti sielą ir pasižadi nuveikti ką nors daugiau, negu iki šiol buvai patyrus. Taip pat neatmetu rudens švarinimosi dienų, kai išbrauki lauk eilutes apie praeitį ir pradedi analizuoti save iš naujo, arba tiesiog stengies būti geresnė. Todėl ir šįkart, nors praėjo 3 mėnesiai nuo tos dienos kai čia parašiau paskutinį įrašą, aš nepasakosiu kaip leidau vasarą, na gal tik užsiminsiu.

Svarbiausias įvykis manau, vyko liepos mėnesį. Turėjau 5 dienų kelionę į Vokietiją, kurioje aplankiau 3 miestus: Osnabruck, Oldenburg ir Munster. Gudriai, ar ne? Buvo pasakiškos dienos, nes kaupiau naują informaciją savyje, ieškojau smagių lauktuvių, valgiau skanius patiekalus ir dariau daug nuotraukų atsiminimui. Mano ši kelionė buvo tokia spontaniška ir drąsi, kad iki šiol stebiuosi, bet nieku gyvu nesigailiu, nes vasara tapo dar įsimintinesnė, manau pati geriausioji.

Jei kur ir keliavau, tai į Vakarinę Lietuvos dalį, išskyrus Zarasus, kur vyko 300 Ežerų Ralis. Jame teko sudalyvauti kaip ,,staff/support”, apžiūrinėjau viską iš arti, blaškiausi ir susitikau su Grete, drauge, kurios gimtinė yra Zarasai. Buvau ir Palangoje Omnitel 1000km lenktynėse, tiesiog kaip žiūrovė, šiemet dar ir Nidą atradau, dieviškas Kuršių Marias ir labai smagų ,,pajodinėjimą” ant jūros su kateriu. Taip, Palangos tiltas ir Klaipėdos uostamiestis irgi paliesti buvo, mačiau ruonių pasirodymą, kuris neapsakomai žavus buvo. Ir su bembiais galėjau ,,pabendrauti” zoologijos sode, be jokių grotų ir pavadėlių, po visą lauką vaikščiojo stirnos ir jų vaikai.

Vėliau prasidėjo (ir dar tebetęsiasi) rimtos paskaitos ir darbas, kovoju su laiku ir kitais norais, susikertančiais su rimta veikla.

Šioks toks atradimas man buvo Alaus namai, netoli baltojo tilto. Kadangi nemėgstu alaus, išskyrus tuos silpnuosius, kaip juos vadinu ,,mergaitiškus” gėrimus su tam tikrais skoniais. Draugas norėjo žaisti pagal jo taisykles, todėl ir nukeliavome į alaus namus. Atmosfera man nesukėlė jokio nepasitenkinimo, baras kaip baras, daug vyrų ir garsūs pašnekesiai. Alus - Elis, nebuvo man per sunkus, net gėrėsi maloniai, nuteikė taip pat maloniai. Man pasirodė, kad toje vietoje galima ištirpti nematomai, bet klydau, nes man rodos mane stebėjo visi. Šis baras buvo aplankytas ir antrą kartą, nes pasąmonėje galvojau, jog mes su draugu galėtume ten netyčia užsukti ir mūsų noras sutapo, nes jis jau buvo ketinęs man pasiūlyti atšvęsti kažką, kaip vieną iš variantų tą barą. Nemanau, kad pamėgsiu alų, bet jo gėrimas man perduoda kažkokią asocijaciją, taip kaip tekila visiems asocijuojasi su ,,1,2,3 floor”, t.y. nusigėrimu, šėlionėmis ir smagiu vartojimo procesu, alus man asocijuojasi su vyrais.

Apturėjau Dovilės gimtadienį, pabuvome svečiuose, valgėme čili sriubą (kurią irgi bandžiau pirmąkart darytis ir išėjo labai puikiai), keksiukus seksiukus su įdomiu glaistu iš curacao gėrimo ir patraukėme į Meat Lovers Pub, kur buvo daug kalbų, juoko ir vėliau į miestą, gaudyt klubus,  barus ir visą kitą, buvo smagu.

Specialiai važiavau į Kauną, į zoologijos sodą. Nors draugės sakė, kad ten baisu ir pan, man jokio baisaus jausmo nebuvo, aišku kai kurie gyvūnai išsigandę, kai kurių net nėra narvuose, bet aš negalvoju apie tai, kaip baisu, jog jie yra įkalinti, nes tada apsiverkčiau. Man patiko šiksnosparniai, nebuvau jų mačius gyvai, stovėjau lyg įbesta ir negalėjau akių atitraukti. Taip pat žiūrėjau į pitoną, buvo neįtikėtina kaip jis juda, kai visas jo kūnas stumiasi į priekį, kad jis net gali galva ir maždaug metro kūno dalimi pakibti ore. Kiti gyvūnai irgi gražūs ir faini, bet vistiek noriu pamatyti koalą.

Ir Klaipėdos bunkerius mačiau, gėriau daaaug kavos, skaičiau ,,Lila, Lila” Martino Suterio, dabar skaitau Murakamio, apie bėgimą. Vakar su mergaitėmis buvome paišdykauti, buvo smagu, pašokau, ko trūko, nes reikėjo savo energiją panaudoti kilniems tikslams, pasimaivyti. Buvau Berlin klube, pirmąkart, oh, man patiko, dvi salės daug praėjimo, erdvės yra, žmonės įdomūs, muzika gera gera gera, nes išgirdau netgi N.O.H.A grupės dainų, o čia jau yra nepakartojama! Ir man atrodo, jog daugiau nesidėsiu gipiurinės palaidinės, nes negalėjau pasislėpti nuo draugės akių, kas žino nuo kieno dar akių. Bet jaučiuosi kaip Gretė sako, pasenusiai, nes nesinori dūkti, kaip anksčiau, arba tiesiog negalima dūkti kaip anksčiau, bet kuriuo atveju pašokti reikia!

Žiūrėjau Skalvijoje ,,Į Romą, su meile” Woody Alleno filmą, kažko tikėjaus iš jo, tad ir patiko ne itin. Aišku, Woody stilius jaučiamas, nes reikėjo pasukti galvelę kas su kuo ir kaip, aišku ir pats Woody vaidino, man patinka jo vaidmenys, nors kartais jie net nejuokingi. Tiesiog tikslas pasiektas, labai norėjau į šį filmą, tad ir nuėjau.

Buvom su draugėm Antakalnio ,,Laukiniuose Vakaruose”, laukinę sriubą valgėme (čili) ir dalinomės nesąmonėmis, kurių nebūna per daug.

Na o šiuo metu belieka prisitaikyti prie darbų tempo, mokėti derinti laiką ir pamatyti, bei sužinoti daug naujų dalykų. Nepamiršti draugų liūliuoti ir skaityti daug, rašyti nemažai, būti laiminga.

V

Patiko (7)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą