BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 sollanz

Baikite, nebūkite normalūs

If you have crazy friends, you have everything.

X

O dabar pasakyk Tu man, ką reiškia keistas, pamišęs žmogus? Dabar vien jau kitoks požiūris į grožį, kalbos vartoseną ar politikos neišmanymas reiškia asmenybės, kaip normalaus individo, žlugimas kitų akyse. Man keista viskas, prie ko pati neprisiliečiu, su kuo negyvenu ir kuo nesidomiu, nes keistas - naujas, neišbandytas, keliantis susirūpinimą faktas. Jei jo požiūris keistas, reiškia jis nesutampa su mano požiūriu, o kas patvirtins, kad mano mintys eina teisinga, normalia linkme? Dažnai vartoju žodžius: „keistas”, „keista”, „keistuolis”, verčiau juos keisčiau į - „nepriimtinas”,„ nepriimtina”, „nepriimtuolis”. Nepainiokime su neprisitaikančiais, mūsų gyvenimo tikslas - gyventi taip, kaip to norime MES, o ne sekti kitų pavyzdžiai, nors sutikite, tai retai veikia pagal planą. Kad ir neveikia pagal planą, aplinkui yra daug pasikartojančių žmonių gyvensenų. Būna kartais akimirkų, kai pagalvoji - Jis (žmogus) yra kitoks, Jis yra naujas, įdomus ir galbūt kada nors taps priimtinu man. Pagalvoji šitaip ir net gera darosi, kad pažįstų kažką, kas gali sudominti mane savo kitokia smegenų veikimo schema.

Pramogos keistumas. Pamišėliais pavadinčiau ir tuos, kurie išdrįsta pasiūlyti man kažką, kas yra priešiška mano mąstysenai. Taip, daugelis dalykų yra tikrai ne man, aš jų nedaryčiau, bet tarkim nueiti pasivažinėti į Plytinės kartrodromą - visai gali būti dienos atrakcija, mano pasididžiavimu (kadangi net nemoku už vairo sėdėti, ką jau kalbėti apie jo sukaliojimą). Štai taip, draugas man tądien liepė apsirengti patogiai, be sijono, jei galima, tai ir be aukštakulnių. Teko prisiminti gerus laikus, kai šaligatvius nuvaikščiodavau su savo inkariukais. Buvau apsirengus patogiai, todėl galvojau kas čia bus, kokios pramogos. Galvojau ir apie dviračius, ir VU Botanikos sodą, ir apie Labas parką, nes važiavome link Saulėtekio, net patikėjau, kad teks nugalėti aukščio baimę ir šokinėti nuo vieno medžio prie kito (Labas pramogų parke), bet artėjat prie tikslo, draugas pasidavė, mat turėjo man išdėstyti mūsų žadimo taisykles, t.y. pasivažinėjimo kartingais ypatumus. Aš išsigandau, nes esu baili ir dar mergaitė, niekad gyvenime nevairavus automobilio (kas yra priskirstoma prie keistų, nepriimtinų žmonių), bet kai jau turėjau pajudėti nuo starto iškąrt po draugo mašinytės, nusprendžiau pabūti atsakinga už save ir pasirodyti drąsiai, kas man kuo puikiausiai išėjo padaryti! Didžiavausi savimi, kad niekur neužstrigau, į nieką neatsitrenkiau ir nieko nesupainiojau, nors ir pati paskutinė atšliaužiau, saugojau savo gyvybę, tad neviršydavau greičio (dėl ko po to gailėjausi, nes greitis - malonus jausmas). Buvau laiminga, nes paragavau dalyko, kurio pati nesiimčiau įgyvendinti, net nepagalvočiau, kad tokie dalykai yra, už mano fakulteto.

Vietos keistumas. Žinote, jog Mc Donald’o interjero dizainas (Gedimino Prospekte) kuo puikiausiai tinka kokiai nors mažytei fotosesijai surengti? Mes su Sima nežinojome, kol nenuėjome ten paragauti kavos, na pažiūrėti į grietinėlę ant kavos viršaus. Nors pliaupė lietus ir sočiai pavalgėme čili, buvo laikas desertui. Nesu fotografavimosi viešose vietose  mylėtoja, ar fanė, bet tąkart buvo smagu, saulė švietė, nuotaika buvo gera ir norėjosi to tokio jausmo, kai darai kažką kažkur ir visi galvoja: „na ir sumąstė…”.

Gėrimo keistumas. Būna dienų, kai nežinai kaip padalyti save į dvi skirtingas puses, kur viena manęs eitų iš namų kažkur į miestą, o kita pasiliktų namie, jaukiai prie filmo. Jei neįmanoma taip padalyti savęs, susikuri daug už ir prieš, pagalvoji ko dar trūksta iki apsisprendimo ir kokie bus padariniai. Kai nusprendi pabūti viena, tai reiškia - organizmas reikalauja tylos, be žmonių realiu laiku. Tada užsinori save palepinti, susigalvoji neįgyvendinamų patiekalų ir delioji mintyse produktus, kuriuos turi namie ir po to voalia, aš gi vyno noriu ir turiu! Tada pagalvoji ar normalu yra gerti vienai? Kad ir taurę, vieną, bet gi gaila viso butelio, kaip jį vėliau palikti, kelioms dienoms? Tada prisimenu, kad anksčiau buvo mada, ypač žiemą, kai visi, kas mėgsta vyną ir kažkiek žino kas toji bohema anksčiau ar vėliau paskelbia žinutę, įrašą, kad geria vyną (iš faktų aišku, kad geria namuose vieni) pasimėgaudami, su prikabinta geros kokybės nuotrauka, rasta eiliniame paveikslėlių portale. Kai prisiminiau visus tuos pagerimus, teisinuos sau, kad aš labiausiai noriu vyno prie maisto, tad taisau pietus ir su išdykėliška šypsena atidarau vyną (su nerealiu atidarytuvu, gal vyną gerti noriu vien dėl atidarymo proceso). Na o po to norisi nebūtų dalykų. Vyro, šokių ir dainų!

Senamiesčio keistumas. Eini taip su Gedu numintu keliuku ir galvoji ką dar jam parodyti, gal nematytą gatvės užkampį? Galiausiai pačiai tenka nustebti kiek aš nesu mačius, kiek keliukų buvau praleidus… Aš nežinojau kokios gatvelės yra už seno Kino Lietuva pastato, prie Mindaugo Maximos… Kas yra į kairę ir į dešinę… Bet ta nežinomybė kartais gali maloniai nustebinti, nes viskas labai įdomu ir gražu. Graži senamiesčio architektūra, nors ir bauginanti, nutriušiusi ir liūdna. Mes žiūrėjome į dar matomus žydų pėdsakus ant namų ir atradome naujus rajonus, kur galima būtų leisti dienas. Kur galima būtų įsigyti butą (iškart jame imčiaus stilistės vaidmens). Pastariosiomis dienomis daug galvojau apie interjerą, apsistojau ties minimalizmu, bet ne juodai baltu. Juoda - balta konservatyvus stilius, vis primintų man, kad man jau tiek metų, kad pagaliau laikas surimtėti. Aš to nenoriu. Savo namuose turėčiau daugiau spalvų, mažiau daiktų, bet kažkodėl prieš akis šmėžuoja man baltų plytų siena ir medinės grindys, odinės sofos lovos ir plastikinės permatomos kėdės. Mano namai senamiestyje.

Patiekalo keistumas. 29 dieną turėjau tetos gimtadienį, todėl turėjau kaip ir balių, žuvies vakarėlį. Gimtadienio pietūs buvo ypatingi tuo, kad per visą stalą turėjome sushi padėklą, ant kurio visi tie japoniški kvadratėliai buvo sudėlioti širdies formos, kaip gražu ir smagu! Sushi valgiau pirmą kartą, nes visad bijojau jų. Mano receptoriams nelabai priimtinos yra jūrų gėrybės, todėl savo pačios labui nerizikuoju su tokiomis naujovėmis. Tądien buvo išskirtinė diena ir visas tas sushi rinkinys buvo labai gražus ir net žadino apetitą, tad būtų gėda neparagauti. Tų kvadratėlių buvo daug ir įvairių, tad manau, išragavau visus variantus ir man, nors ir keista!, bet buvo savotiškai skanu, savotiškai patiko. Pats valgymo procesas kiek džiaugsmo atnešė, kiek buvo smagių bandymų su sojos padažu ir pagaliukais. Tačiau sushi pietus užskaitau, nors vėliau dar ir upėtakis su krevetėmis atkeliavo, tad balius buvo sotus. Skaniai pavalgius reikėjo kažkaip maloniai užbaigti vakarą, pasivaikščioti vakariniame senamiestyje, padaryti namų nuotraukų, pasiklausyti Gedo pasakojimų ir jo muzikos, pasistengti suorganizuoti susitikimą su draugu, ramiai pabūti ir visiems geros nuotaikos suteikti.

Mano keistumas. Man sako, jog esu šaunuolė, o aš pasislepiu po sijonu, kurio beveik nenešioju. Manimi žavisi, nors aš stengiuos nerodyti savo nematomų draugų, nevilčių ir neramumų. Esu kreatyvas, bet mano rankos tik spaudžia klaviatūros mygtukus. Bijau atsakomybės, bet noriu būti valdinga, vengiu sunkumų, nors noriu turėti stiprius nervus ir nenugalimą protą. Esu, bet neturiu, esu, bet negaliu, kokie keisto žmogaus kvaili pasiteisinimai. Juodo katino niekas man nedovanoja, pavasario gėlių irgi. Ne, romantikos neprašau, kartais trūksta vidinių džiaugsmo akimirkų, ypač savaitgaliais, kai esu laisva beveik nuo visko. Kai susigalvoju, kad man reikia žmonių, tada atrenku vyriškų ar moteriškų, kad reikia nesąmonių, kažkokių išsidirbinėjimų, žaidimų ir skanaus maisto. Kad norisi pašokti palinguoti, užsisėdėti kokiame bare, kur tvyro kaip Gedas sako: atmosfera (jau vien tas jo tarimas nusako vietos fainumą). Tik pati savęs nevesiu už rankytės į vietą, kur žmonės nenori pasirodyti vieniši, eina po du po n. Išgelbėsiu savo pasaulį tik žmonių pagalba ir juodo katino murktelėjimu, nes jei kažko sitpriai nori, reiškia turi įgyvendinti, bet ups, bijai… Draugas mano, gerulis, padeda man jaustis, tiesiog jaustis, būti keistoka, t.y. nauja, kita, įdomia, jam - gera, tobula, tad esu laiminga. Ir neriboju savęs, gyvenu keistai ir džiaugiuos smulkmeniškai taip.

Vokiečių paskaitos jau atlankytos, Prodigy koncertas tuoj tuoj tuoj ir noriu į kokius festivalius, koncertus gamtoje. Noriu kelionių, žygdarbių ir poilsio ramaus. Ar žinote, jog kinoteatre Pasaka rodo filmą Meilė trunka trejus metus? Frédéric Beigbeder’io knygos atvaizdavimas ekrane, beje režiserius - pats knygos autorius. Manau, gera proga nueiti tiems, kas skaitė jo kūrinį (aš skaičiau ir pasipiktinau čia). Ir nueikite pas savo mylimuosius, man rodos pavasarį paūmėja jautrumas žmonėms.

V

Patiko (3)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą