BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2011 sollanz

Aš nesiliauju džiaugtis

“Pats tobuliausias malonumas - teikti malonumą kitiems.”

Žanas de la Briujeras

Geriausias vaistas, na bent jau priemonė nuo rudens etiketės, tai - veikla, žmonės, kuo skirtingų, pozityvių. Randi laiko nubėgti į kelias skirtingas vietas per vieną dieną ir atėjus namo, džiaugiesi, jog viską suspėjai. Tada imi ieškoti maloniausių daiktų, kurie padėtų atsipalaiduoti. Knygos puslapiai, garuojantis puodelis, žinutė, raštelis, kino teatro seansas.

Šis spalvotas metas visad asocijuodavosi man su pradžia, kaip kitiems naujieji metai, man - ruduo. Todėl, manau, kad geriausiai suplanuoti darbai pavyksta po rudenio, ateinant ramybei, nes šis metų laikas pats tyliausias. Anaiptol ne rutiniausias, jei mintyse vakarėliai, kultūra ir veikla.

Todėl, mokslai ir darbas neatima galimybių kur nors nueiti, ką nors pamatyti ir sužinoti, dar ir nutempti draugus kur nors. Tris savaitės dienos praėjo gan darbingai, o nuo ketvirtadienio laikas pradėjo rodyti liežuvį.

Spalio 6, moters motoriukas neleido liūdėti, todėl buvo linksma, ypač kai marketingo užduoties prekė susijusi su taip visų nuterliota, pamėgta tema: lytiniai santykiai. Tądien pagaliau įvyko tas, dėl ko išieškojau visą interneto erdvę beieškant to, t.y. knygos, po kurios man sustiprėjo noras ją įsigyti, o kadangi ji yra seno leidimo, gauti ją beveik neįmanoma. Nebent kažkas parduoda, o aš perku, todėl dabar turiu ją savo bibliotekoje: Agnes Desarthe „Suvalgykite mane”. Dar bandau pasivyti Geoff’ą, žinote, sunkiai. Dabar galvoju, kad visai norėčiau perskaityti Joanne Harris kitas knygas, nors neįsivaizduoju iš kur jas ištraukti. Pasiūlymai?

Į mano namus ateina L’Offcieiel, kuris tiesą sakant jau taip pabodo, kad norisi jį sudeginti. Tas žurnalas, nors ir mados viršūnė tikrai ne man, nes man nepriimtinas būdas, kai pilna iliustracijų ir nežinai ką su jomis daryti, gal kaip nors reikia tai skaityti, bet atleiskite, nemoku. Man mieliau laikyti rankose Intelligent life, kuris teikia didesnį malonumą, nei išpustas mados žurnalo burbulas, todėl Vogue, atleisk, nemanau, kad mes susidraugautume.

Toliau, spalio 7, mergaitės išėjo pasitrinti tarp žmonių. Norėjome su Grėte atšvęsti visas įmanomas progas, kurias nespėjome išnaudoti, todėl reikėjo visur pabūti, nors tiesą sakant, kai randi „savo” vietą, nenori niekur kitur keliauti, nebent pašokti. Mes tą vietą suradome, kai mums netiko „Zola” vyninė, „Marsas” ir „Soulbox”, nuėjome į „Coco”, kuris man mieliausias. Tąvakar buvo ypač gerai, nes didžėjus grojo G&G Sindikatus, nuo kurių širdis įšyla labiau. Mes daug plepėjome, mėgaujomės kokteiliais, neužteko tai dar vynelio, irgi mažai? o.k., kažkokio putojančio vyno butelį, o vėliau juoko cunamis aptemdė protą ir mergaitės susiruošė į diskoteką. Man patinka vyrų nužiūrinėjantys žvilgsniai, nes aš pati taip elgiuosi, tik prašyčiau be gašlumo, neišdegs. Toliau, nukulniavome į arčiausią vietą, pas Buddhą, o dievaži, kiek publikos, o viduje chaosas, na bet mes mokam surasti sau vietos ir pašokti deramai. Be jokių vaikinų, šėlmiškai mergaitiškai. Kuo viskas baigėsi? Noru pabūti gryname ore, todėl ir baigėme savo kelionę, bet buvo visiškai be ribų, be elgesio normų ir blogų karmų.

Šeštadienį turėjau suprasti kaip jaučiuosi, ką galiu daryti, ko ne, nes bus blogai ir kaip pasiruošti vakarui. Vakaras buvo su Dovile, su kuria nuėjome į Sirenų festivalio paskutinį „spektaklį”, į „super night shot” su Gob Squad’ais. Jie, prieš savo perfomanso pradžią, filmavo Vilniaus gatves, kur kūrė improvizacijas, šnekėjo su praeiviais, juokavo, įsivaizdavo save herojais ir turėjo nepaprastas kaukes, kurios ir suteikė visam video spektakliui savotišką skonį. Moteris - katė, su blizgia blizgia suknele ir baltu pūkuotu paltu, zuikis baltu smokingu, gorila ilgu juodu paltu ir juokingas vienaragis paprastais drabužiais. Keistoka, bet verta dėmesio už originalumą, gebėjimą iš nieko padaryti kažką juokingo, įdomaus ir nestandartiško. Savo nufilmuotą medžiagą, be redagavimų ir iškirpymų iškąrt rodė ant keturių, iš eilės sukabintų ekranų. Po pasirodymo, jie, keturi veikėjai ir atsitiktinis dviratininkas, padėjęs jiems suvaidinti meilę, išbėgo mums nusilenkti. Po šio įvykio, žmonės galėjo pasilikti pasikalbėti, pasidiskutuoti su charizmatiškomis asmenybėmis, bet aš be ratų, man metas namo buvo.

Sekmadienio laukiau dėl to, jog turėjau kulinarinį išbandymą. Aš nesu sriubų mėgėja, bet visur pasirodančių trintų sriubų trendas pastūmė mane tai paragauti. Juolab, kad Ana pakvietė mane savo firminės čili sriubos. Aš moku įsivaizduoti skonį, bet šįkart draugė pranoko mano lūkesčius, sriuba, joje esantis sūris, kurio daug ir šiaip skonis pavergė mano širdį, įsimylėjau. Nemanau, kad man pavyks taip skaniai šią sriubą pasigaminti, bet verta išmokti, bandyti, nes joje visi absoliučiai ingredientai mano mėgstami. Ana - mano šaunuolė čili sriubos aistruolė.

Štai tik kelios dienos, bet labai šiltos, linksmos ir daug potyrių turinčios. Smagu gyventi šitaip, o smagiausia turėti tokių žmonių, mokėti džiaugtis smulkmenomis ir nesiliauti veikti.

Mano planuose yra kelios vietos, kurias privalau aplankyti: tai Rusų dramos teatro jazzo vakarai, Skalvijos kinas su Dovile,  „Tasty life” ir vediškos virtuvės restoranai. Prie to prisideda virtuvės eksperimentai, tokie kaip kažkokie makaronai su mocarela, čili sriuba ir koks nors pyragas prie vyno. Aš nesiliauju džiaugtis.

V

Patiko (5)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą